Home Verslas Ketinau būti padavėja, tada laimėjau 1 mln. svarų sterlingų už pirmąjį romaną,...

Ketinau būti padavėja, tada laimėjau 1 mln. svarų sterlingų už pirmąjį romaną, atskleidžia romanistė ​​Jenny Colgan.

7
0


Gerai perskaitykite: 38 Jenny knygos per metus jos kompanijai sudaro septynis skaitmenis

Gerai perskaitykite: 38 Jenny knygos per metus jos kompanijai sudaro septynis skaitmenis

Autorei Jenny Colgan už pirmąjį romaną prieš 26 metus buvo sumokėta 1 milijonas svarų sterlingų ir ji niekada nežiūrėjo atgal.

Ji buvo atleista iš darbo sveikatos priežiūros srityje ir ketino pradėti dirbti padavėja, kai sulaukusi 20-ies gavo „nepaprastai laimingą“ knygos sandorį.

Jos romantinės komedijos bestseleriai dabar kiekvienais metais atneša septynženklę sumą ir išleidžiami visame pasaulyje, o nauji skaitytojai atranda 38 knygas, esančias jos sąraše, pasakoja ji Donna Ferguson.

Dabar 52 metų ji gyvena Fife pilyje su savo vyru Andrew (59), jūrų inžinieriumi, ir trimis vaikais – 19 metų Wallace’u, 17 metų Michaelu-Francisu ir 15 metų Delphine.

Ko jus mokė tėvai apie pinigus?

Turėti gerą darbo etiką. Abu buvo mokytojai visą darbo dieną, o mano tėtis taip pat ne visą darbo dieną vadovavo muzikos parduotuvėms Prestvike, Ayrshire. Jie kruopščiai apsikeitė savo namais ir mes atsidūrėme gražioje vietoje ant jūros kranto – dideliame name mokytojo atlyginimą gaunantiems žmonėms. Prašmatnias atostogas ir nevalgėme, bet visada jautėmės gerai.

Mano mama atsirado iš nieko ir puikiai sugebėjo uždirbti šiek tiek pinigų. Ji pasigamindavo mums savo sofos pagalvėles ir visus drabužius. Žinoma, buvau šurmulys ir labai norėjau kažko madingo iš C&A.

Ar jums kada nors buvo sunku sudurti galą su galu?

Buvau menkas studentas, bet niekada nebuvau atsidūręs tokioje situacijoje, kad negalėčiau dirbti, ir visada žinojau, kad galiu grįžti namo pas mylinčią šeimą ir gauti gerą maistą bei stogą virš mano. galvą tiek, kiek man to reikėjo.

Niekada nesirgau ir visada dirbau. Esu valytoja, paštininkė ir dirbau daugybėje barų ir parduotuvių. Tuo pat metu buvau didžiulis skaitytojas ir rašytojas. Rašiau daug blogos poezijos ir eskizų BBC, kurie nebuvo išgirsti. Aš parašiau vaikišką istoriją, kuri nebuvo paskelbta.

1998 m., kai man buvo 26 metai, pradėjau rašyti savo pirmąjį romaną „Amandos vestuvės“. Tam praleidau tiek daug laiko, kad buvau atleistas iš sveikatos politikos ekspertų grupės administratorės darbo. Galvojau tapti padavėja, bet tada pardaviau tą romaną iš viso už 1 milijoną svarų sterlingų, įskaitant filmą ir užsienio teises.

Buvau jaunas ir gana naivus, todėl prireikė daug laiko, kol supratau, kaip man nepaprastai pasisekė. Mano laikas buvo tikrai geras. Helen Fielding ir Marian Keyes ką tik sulaukė didžiulių hitų, todėl leidėjai ieškojo linksmų jaunų moterų knygų, kurių veiksmas vyksta Londone.

Ar jums kada nors buvo mokami kvaili pinigai?

absoliučiai. Kartą gavau 5000 svarų sterlingų, kad pasakyčiau 40 minučių kalbą apie meilės istorijas verslo vadovams. Pusei klausytojų nebuvo gimtoji anglų kalba ir jie nesuprato mano škotiško akcento. Jie tiesiog žiūrėjo į savo telefonus.

Geriausi tavo finansinio gyvenimo metai?

Paskutinieji penkeri metai buvo nuostabūs – geras ratas, nes vis daugiau šalių prisijungia prie interneto ir pradėjo leisti mano knygas. Tai reiškia, kad nauji skaitytojai randa ir perka mano sąrašą. Per 24 metus parašiau 38 knygas ir dabar mano įmonei kasmet mokama septynženklė suma.

Kokį brangiausią dalyką nusipirkai pramogai?

Mano pianinai. Kaip ir žmonės, kurie tikrai mėgsta automobilius, aš visada žiūriu į kitą, didesnį, geresnį. Brangiausias yra mano Yamaha Baby Grand, kuris kainuoja maždaug tiek pat, kiek naudotas automobilis. Taip pat turiu Yamaha Clavinova ir Erard Upright. Jei negroji pianinu, gali manyti, kad esu visai geras. Jei žaidi rimtai, iškart matyti, kad esu baisus.

Kokia tavo didžiausia pinigų klaida?

Po knygos sandorio aš iš esmės atidaviau butą Londone buvusiam vyrui, darydamas prielaidą, kad jį pardavęs jis padalijo bet kokį pelną, bet to neužrašė. Didžiulė nuostaba, jis to nepadarė.

Geriausias jūsų priimtas sprendimas dėl pinigų?

Mokėti kiekvieną hipoteką, kai tik turėjome tam galimybių. Tai man visada teikė didžiulę ramybę ir didžiulį pasididžiavimą.

Ar kaupiate pensijai?

Taip, nuo 20 metų kaupiu pensijai, nors rašytojai niekada neišeina į pensiją.

Mano nuomonė tokia: gaukite būsto paskolą, pensiją ir pašalinkite mokesčius, o tada linksminkitės su visa kita.

Pataikius teisinga nata: brangiausias Jenny pianinas yra jos Yamaha mažylis

Pataikius teisinga nata: brangiausias Jenny pianinas yra jos Yamaha mažylis

Mes su vyru perkame kažkokias vyriausybės obligacijas – tai nėra didžiulė grąža, bet ji susilieja ir reiškia, kad mes neturime rizikos. Mano vyras su savo pinigais elgiasi atsargiau nei aš, bet mes abu labai atsargiai rizikuojame biržoje, ko nelabai suprantame.

Aš visada manau, kad jei nežinai, kas yra ženklas, tai tu.

Ar jums priklauso koks nors turtas?

Fifėje turime šešių miegamųjų pilį. Tai tikrai stebuklinga vieta, kurią nuėjome pamatyti kaip pokštą ir įsimylėjome. Ten gyveno škotų menininkas Jackas Vettriano, nutapięs „Dainuojantį Butlerį“.

Ją reikėjo modernizuoti – vyras tiek daug dirbo, kad sušiltų. Taip pat turime keturvietį butą Edinburge darbui ir dvivietį butą Londone, kurį įsigijome prieš 17 metų – mano vyriausias sūnus, kuriam 19 metų, studijuoja Londone ir ten gyvena dabar.

Kai visi vaikai išvažiuos, atsikratysime vieno nekilnojamojo turto ir pirksime kur nors užsienyje, tikimės, Prancūzijoje, kur praleidome daug laimingų metų, kai vaikai buvo maži.

Kokia prabanga lepinatės?

Kelionės. Su šeima kiekvieną spalį vykstame į Martiniką, Prancūzijos Karibų salą, ir tai tiesiog rojus. Taip pat atostogaujame Hossegor mieste pietvakarių Prancūzijoje ir plaukiojame banglentėmis. Nežinau, kiek išleidžiame – už visa tai atsakingas mano vyras.

Jei būtum kancleris, ką darytum?

Siūlyčiau paramą vaikų priežiūrai ir būstui jaunimui: beprotiška, kad ši šalis negali sau leisti savo šeimų. Be to, reikės priimti kai kuriuos sunkius sprendimus dėl to, kaip finansuojame pagyvenusių žmonių priežiūrą ir NHS. Deja, įtariu, kad viskas žlugs būtent tą akimirką, kai pasensiu ir man labai reikės NHS. Tačiau mes per toli nukrypome į savo, vyresnio amžiaus žmones – kurie balsuoja – ir pakabinome jaunuolius išdžiūti.

Ar aukojate labdarai?

Žinoma. Tačiau pinigų davimas yra bene tingiausias būdas aukoti labdarai. Nemanau, kad tai skaičiuojama, nebent skirsite valandas, todėl nesijaučiu labai gerai dėl to, ką darau. Esu dosnus savo pinigams ir baisus savo laisvalaikio kaupėjas.

Koks jūsų finansinis prioritetas numeris vienas?

Noriu, kad mano vaikai žinotų pinigų vertę ir mokėtų sunkiai dirbti. Aš per daug nesijaudinu, kad paliksiu jiems pinigų. Tikiuosi, kad jie galėtų susitvarkyti savo kelią.

  • Dabar išleista Jenny Colgan sukurta „Close Knit“.

Kai kurios šiame straipsnyje pateiktos nuorodos gali būti filialų nuorodos. Jei paspausite ant jų, galime uždirbti nedidelį komisinį atlyginimą. Tai padeda mums finansuoti „This Is Money“ ir nemokamą jais naudotis. Mes nerašome straipsnių norėdami reklamuoti produktus. Neleidžiame jokiems komerciniams santykiams paveikti mūsų redakcinio nepriklausomumo.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here